Duomenų laikmenų istorija

Kortelės su skylutėmis – „Punch card“

storage_01.gif

Seniausias duomenų saugojimo būdas, sukūrtas Basile Bouchon 1725 m. Jis tada naudojo popierių su išdurtomis skylutėmis, tam kad perkeltų raštą ant audinio.

Bet pirmas patentas duomenų saugojimui buvo užregistruotas Herman Hollerith 1884 rugsėjo 23 d. Šis išradimas buvo naudojamas apie 100 m. iki 1970.

Paveiksliuke tokios kortelės pavyzdys. Ji 1972 m. ir turi 90 stulpelių. Kaip matote tokioje kortelėje neišsaugosite daug duomenų. Pradžioje kortelės buvo naudojamos ne duomenų išsaugojimui, o išsaugoti nustatymus įvairioms mašinoms.

Juosta su skylutėmis

storage_02.jpg

Pirma žinoma popierinė juostelė buvo naudojama Alexander Bain. Kiekviena juostelės eilutė atstoja vieną ženklą, bet kadangi tokią juostelę galima lengvai sulankstyti, galima išsaugoti daugiau informacijos negu kortelėje su skylutėmis

Selectron lempos

storage_03.jpg

1946 RCA pradėjo Selectron lempų vystymą. Didžiausia lempa siekdavo 25 cm ir talpino 4096 bitus atminties.

Magnetinė juostelė

storage_04.jpg

Jos buvo pradėtos naudoti 1950 kompanijos IBM. Dėl to, kad 1 magnetinėje juostelėje buvo galima laikyti tiek duomenų, kiek 10 000 kortelių, magnetinės juostelės buvo populiariausia laikmena duomenų išsaugojimui iki 1980.

Kompaktinės kasetės

storage_04b.jpg

Kompaktinė kasetė buvo pristatyta Philips 1963 m. ,bet plačiai naudojama tapo 1970 m. Standartinė 90 minučių kasetė talpino nuo 700kB iki 1MB duomenų vienoje kasetės pusėje. Kaip jums idėja nusipirkti 4500 tokių kasečių ir pasidaryti DVD kopiją, prireiktų 281 dienos nuskaityti duomenis iš kasečių.

Magnetinis būgnas

storage_06.jpg

Magnetinis būgnas buvo 40.5 cm ilgio, ir sukdavosi 12,500 per minutę greičiu. Jame buvo laikoma IBM 650 kompiuterio pagrindinė atmintis, užimanti 10 000 ženklų.

Lankstusis diskelis – Floppy disk

storage_07.jpg

Pirmasis lankstusis diskelis buvo pristatytas 1969. Jį buvo galima tik nuskaityti, 8 colių diskas, talpinantis 80kB duomenų. Po 4 metų 1973, panašus diskelis galėjo talpinti 256kB duomenų ir buvo galima duomenys rašyti dar kartą ir dar kartą. Nuo tada mažesni diskeliai galėjo talpinti daugiau duomenų. 1990 pasirodė 3 colių diskelis talpinantis 250 MB duomenų.

Pirmasis pasaulyje kietasis diskas

storage_05.jpg

IBM pristatė 305 RAMAC 1956 rugsėjo 13. Kompiuteris buvo niekuo ypatingas, bet tai buvo revoliucija, nes jis talpino iki 4.4MB duomenų (5 millijonai ženklų) – neįprastas duomenų kiekis kiekis tuomet. Duomenys buvo laikomi 50 – tyje 24 colių magnetiniuose diskuose. Daugiau kaip 1000 sistemų buvo pagaminta, ir produkcijos gamyba sustojo 1961 m. IBM nuomojo kompiuterius už $3 200 per mėnesį.

Kietasis diskas

storage_08.jpg

Kietasis diskas, tai produktas kuris pastoviai tobulinamas. Paveiksliuke Hitachi Deskstar 7K500 yra pirmasis pasaulyje kietasis diskas talpinantis 500 GB duomenų – ar apytiksliai 120 000 kartų daugiau nei pirmasis pasaulyje kietasis diskas IBM 305 RAMAC. Raida yra akivaizdi. Kiekvienais metais mes turime pigesnius kietuosius diskus, kurie gali išsaugoti vis daugiau duomenų greičiau.

Lazerinis diskas

storage_09.jpg

1958 Laserdisc technologija buvo išrasta. 1972 pirmasis videodiskas buvo viešai pristatytas. Po 6 metų 1978 jis pasirodė rinkoje. Juose nebuvo įmanoma laikyti duomenų, bet jie talpino video su žymiai geresne kokybė, nei VHS

Kompaktinis diskas

storage_10.jpg

Kompaktinis diskas kilęs iš lazerinio disko, bet yra kur kas mažesnis (ir talpina mažiau duomenų). Jis sukurtas bendradarbiaujant SONY ir Philips 1979 ir pasiekė rinką 1982. Įprastas kompaktinis diskas šiandien talpina 700 MB duomenų.

DVD

storage_11.jpg

DVD yra iš esmės kompaktinis diskas,tik naudoja kitokią lazerio technologiją. Lazerio spinduliuojamos šviesos bangos ilgis 780nm – infraraudonieji spinduliai(kompaktiniai diskai naudoja 625nm to 650nm raudona šviesa) kas įgalina laikyti daugiau duomenų, tame pačiame plote. Dviejų sluoksnių DVD talpina iki 8.5GB duomenų.

Ateitis

storage_12.jpg

Yra daug kitų čia nepaminėtų modernių duomenų laikmenų, kaip atminties kortelės. Ateityje galėsime išbandyti Blu-Ray ir HD DVD. tai du konkuruojantys formatai, kurie iš esmės yra kita kompaktinio disko versija, kuris talpina dar daugiau duomenų blue-violet lazerio technologijos dėka.

O ką pasakytumėte apie Holographic Versatile Disc , kuris talpina 160 kartų daugiau duomenų, nei Blu-Ray diskas. 3.9TB viename diske. Tai nuo 4 600 iki 11 900 valandų video suspausto MPEG4 formatu.

1 DVD telpa…

storage_13.jpg

Prireiktų apie 90 milijonų kortelių su skylutėmis sutalpinti vieną 8.4GB DVD, ar 6 000 laknsčiųjų diskelių, ar 4 500 kompaktinių kasečių – ar kitaip, tai užimtų 0.2% 3.9TB Holografinio disko…

Panašūs įrašai:

css.php
Bear