Požeminiai branduolinių sprogimų bandymai

Branduoliniai bandymai dažniausiai vykdomi po žeme, tam kad sprogimo metu atsiradusi radiacija nepatektų į aplinką, ir būtų užtikrintas slaptumas.

nuclear_testing.gif

Pasiruošimas

Vietovė yra kruopščiai parenkama atsižvelgiant į geologinius tyrimus. Ši vietovė dažniausiai būna labai toli nuo tankiai apgyvendintų teritorijų.

Atominis ginklas yra patalpinamas į išgręžtą skylę ar tunelį, dažniausiai 200-800m gylio ir kelių metrų pločio.

Stebėjimo aparatūra yra patalpinama virš kameros. Skylė tada užpilama smėliu, žvyru, gipsu ar kitomis medžiagomis, kad sprogimas, bei sprogimo metu atsiradusios radioaktyviosios dalelės išliktų po žeme.

Bandymas

Sprogmuo detonuojamas per atstumą iš antžeminio bunkerio. Atominis sprogimas ištirpdo uolienas, užpyldydamas kamerą super-aukštos temperatūros radioaktyviomis dujomis.

Kai viskas atvėsta, kameros dugne susidaro ištirpusių uolienų telkinys.

Po minučių ar valandų, nukritus slėgiui kamera sugriūna sukeldama žemės nusėdimą, dėl to paviršiuje atsiranda krateris.

Manoma, kad Šiaurės Korėja spalio 9d. susprogdino palyginus mažą įtaisą P’unggye-yok vietovėje rytuose, netoli Gilju.

Atominio sprogimo sukelta seisminė banga užfiskuota Japonijoje

seismic.jpg

Paskutinės palydovų nuotraukos rodo numanoma sprogimo vietą

korea_test.gif

Šaltinis http://news.bbc.co.uk

Panašūs įrašai:

css.php
Bear