1984 – 1987 metais TEAC gamino tiesiog į mažą ritę suvyniotas magnetines audio juosteles. Jos įsistatydavo į specialią kasetę ir jas grojo įprasti audio kasečių grotuvai.
Tokių magnetinių juostelių privalumas, jog jos yra kompaktiškesnės už audio kasetes, ir tiesiog gražiai atrodo kai sukasi grotuve. Tačiau privalumus nusvėrė sudėtinga ričių įdėjimo ir išėmimo iš kasečių procedūra. Tad TEAC O’Casse buvo gaminamos tik kelis metus ir parduodamos tik Japonijoje.
Prieš metus rašiau apie Microsoft Hyperlapse projektą kuris stabilizuoja pirmuoju asmeniu nufilmuotus ir pagreitintus vaizdo įrašus. Dabar jau ir patiems galima išbandyti vaizdo stabilizavimą. Programa veikia Android(Beta versija, reikia tapti testuotoju), Windows Phone, Windows Dekstop operacinėse sistemose.
Firefox 38 turėtų nudžiuginti naršyklės naudotojus, kadangi joje bus lengvai pastebima vartotojo sąsajos naujovė. Tai nustatymai kurie nuo šiol atsivers ne atskirame lange, o tiesiog kortelėje.
Firefox taip pat ignoruos laukelius kurie draudžia automatinį jų užbaigimą, tai palengvins darbą kai kurioms slaptažodžių tvarkyklėms.
Naujoji Firefox versija geba groti ir DRM apsaugotą turinį. Tačiau tam naudojama Adobe programinė įranga, tad kaip ją išjungti galima paskaityti čia.
Grumpy cat’as ne tik pradžiugina lankytojus blokuojančius reklamas, bet ir renka statistiką apie juos. Taigi trumpa statistika surinkta iš 46 587 apsilankymų.
Taigi net 41% lankytojų naudoja Adblock, tačiau įdomiau pažiūrėti kaip atrodo nuolatinių ir naujų lankytojų statistika.
Iš naujų lankytojų Adblock naudoja 27%.
Iš pastovių lankytojų Adblock naudoja daugiau nei pusė – 55%.
Rezultatai rodo, jog technologijų naujovėmis besidominantys žmonės linkę dažniau blokuoti reklamas. Tai neturėtų stebinti, nes tokie žmonės yra labiau įgudę naudotis kompiuteriu. Pagal įvairius šaltinius Lietuvoje reklamas blokuoja 10 – 30% lankytojų. Taigi jeigu sugalvosite paleisti internetinį projektą kuris generuos pajamas iš reklamos geriau jis su IT nebūtų susijęs.
P.S. Adblock čia buvo panaudotas kaip bendrinis žodis apibūdinantis programinę įrangą kuri trukdo užkrauti reklamas.
Ačiū visiems 375 skaitytojams dalyvavusiems apklausoje. Pirmuoju klausimu klausiau ar mokėtumėte už lietuvišką naujienų portalą be reklamų.
| Niekad nemokėčiau | 132 | 35,3 % |
| Mokėčiau | 13 | 3,5 % |
| Mokėčiau tik jeigu žymiai pagerėtų straipsnių kokybė ir portalo turinys | 229 | 61,2 % |
Už portalą be reklamų mokėtų dauguma apklaustųjų – 64,7%. Tačiau beveik visi (95 %) mokėtų tik jeigu ne tik neliktų reklamų, bet ir pagerėtų portalo turinys bei kokybė.
| 0,5 EUR(~2 LTL)/mėn | 60 | 25% |
| 1 EUR(~ 4 LTL)/mėn | 74 | 30,8% |
| 2 EUR(~ 8 LTL)mėn | 20 | 8,3% |
| 3 EUR( ~ 10 LTL)mėn | 48 | 20% |
| 5 EUR( ~ 20 LTL)/mėn | 28 | 11,7% |
| 7 EUR(~ 25 LTL )/mėn | 3 | 1,3% |
| 10 EUR(~ 40 LTL)/mėn | 2 | 0,8% |
| virš 10 EUR( ~ 40 LTL)/mėn | 5 | 2,1% |
Antruoju klausimu norėjau sužinoti kiek mokėtumėte už portalą be reklamų. Didžiausią balsų skaičių surinko 1 EUR/mėn pasirinkimas – 30,80%. Pusė balsavusių mokėtų 0,5 – 1 EUR. Tau tarpu 5 EUR yra ta riba kai užsiveria skaitytojų piniginės, nes virš šios sumos mokėtų tik 4,2 %.
Rezultatai nors ir atspindi specifinių interneto naršytojų nuomonę nuteikia optimistiškai. Dauguma naršytojų sutinka mokėti už naršymą portale jeigu jis atitiktų jų kokybės standartus.
Praeitame straipsnyje skaitytojai priminė, jog Verslo žinios už 3 EUR/mėn siūlo Premium turinį. Į jį įeina papildomi straipsniai ir elektroninė Verslo žinių laikraščio kopija bei svarbiausių dienos naujienų suvestinė paštu.
Beje šiandien kaip tik ten pasirodė straipsnis, jog lrytas.lt neleis skaitytojams su reklamų blokavimu žiūrėti vaizdo įrašų. Tuo tarpu 15min.lt galvoja už simbolinį mokesti pasiūlyti portalo versiją be reklamų.
Istorija teigia, jog vienas iš žmonių dirbusių su originaliu Grooveshark prieš uždarymą sugebėjo pasidaryti 90% turinio kopiją ir paleisti savo projektą grooveshark.io. Projektas turi tiesiog mp3 paiešką su galimybe klausyti arba atsisiųsti rastą garso failą. Teigiama, jog vėliau atsiras ir grojaraščių galimybė.
Tačiau interneto vartotojai pastebėjo, jog šis projektas yra tiesiog mp3juices.se kopija. Sąsaja yra ta pati, tik uždėta Groovehark išvaizda, o ir paieškos rezultatai yra vienodi.
[via: BGR]
Į šį klausimą kai kurie atsakytų „niekad nemokėsiu, nes reklamas blokuoju, nėr prasmės“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo taip, bet reklama įneša blogybių ir netiesiogiai.
Naujienų portalas gauna pelną už kiekvieną jame patalpinto reklaminio skydelio paspaudimą ir/ar 1000 parodymų. Todėl portalai norėdami norėdami padidinti pajamas iš reklamos vilioja skaitytojus atversti kuo daugiau portalo puslapių. Taip atsiranda straipsniai su vadinamomis „Clickbait“ antraštėmis. Antraštės verčia atsidaryti straipsnį, nes jos suintriguoja, nors esmė puikiausiai tilptų pačioje antraštėje. Dėl didesnio atvertimų skaičiaus portalas suinteresuotas publikuoti kuo daugiau straipsnių, nesvarbu ar kokybiškų ir prasmingų.
Kitas dalykas kuris lietuviškuose portaluose pastebimas retai tai straipsnio skaidymas į puslapius. Kartais būna į puslapį telpa vos kelios pastraipos ir jas perskaičius tenka spausti ir atsiversti kitą puslapį. Tai vėl daroma dėl reklamos parodymų kiekio didinimo.
Nors ir yra priemonių blokuoti akivaizdžią reklamą tačiau lieka paslėpta. Vienas pavyzdys tai straipsniai apie padangas. Juose kalbinami padangų prekiautojai nurodant įmonių pavadinimus. Juk įmonių pavadinimai nėra būtini, jeigu dalinami bendri patarimai apie padangas, ar ne? Į tai nebūčiau atkreipęs dėmesio, jeigu ne LRT reportažai kuriose nurodoma kalbinamo žmogaus pareigos ir įmonės veikla, bet ne įmonės pavadinimas.
Taigi jeigu naujienų portalai gautų pajamas iš prenumeratorių, ne tik reklamos nebadytų akių, bet ir straipsniai būtų kokybiškesnis, nes neliktų motyvacijos pigiais būdais didinti puslapių atvertimų skaičių ir talpinti paslėptą reklamą.
Taigi aš Jūsų noriu paklausti kiek sutiktumėte mokėti kas mėnesį už vieną naujienų portalą be reklamos. Nesitikiu didelių skaičių, visgi mes dar tik protinamės už skaitmeninius produktus mokėti pinigus.
JAV šalia Atlantos esančiame nuvažiavime iš vieno greitkelio į kitą per pusantrų metu net 10 sunkvežimių vertėsi ar įsirėžė į įvažiavo šoną. Nuvažiavimas yra išties staigus 180° posūkis, tačiau situacija dar pasunkina optinė iliuzija.
Pradžioje nuvažiavimas prasideda kaip ilga tiesioji, per mišką nesimato viso posūkio, tad vairuotojai nesilaiko 60 km/h greičio ribojimo.
Likus ne daug iki posūkio žiūrint tiesiai gali atrodyti, jog kelias ir toliau eina tiesiai. Taip yra todėl, nes per neaukštus atitvarus matosi kitas tiesiai einantys kelias.
Atsakingos institucijos planuoja pastatyti papildomus ženklus ribojančius greitį bei įspėjančius apie apsivertimo pavojų ir pastatyti šviesą atspindinčią sieną, kuri blokuotų vaizdą į tiesiai einantį kelią.
Tesla Powerwall tai ličio jonų akumuliatorius namams su integruotu aušinimu skysčiu kuris:
Tesla siūlys du akumuliatorių variantus: 10 kWh talpos skirtą naudoti kaip avarinį elektros šaltinį ir 7 kWh talpos skirto elektros energijos balansavimui. Kainos atitinkamai 3,500 ir 3,000 USD. Santykinai pagal talpą 7 kWh akumuliatorius yra brangesnis, kadangi jo įkrovimo/iškrovimo ciklas numatytas vykti kasdien, o 10 kWh kas savaitę. Akumuliatoriams suteikiama 10 metų garantija. Bus galima sujungti kelis akumuliatorius, talpą padidinant iki 9 kartų.
Powerwall akumuliatorių įtampa 350-450 V ir jie gali atiduoti 2 kW(5,8 A) pastovią ir 3,3 kW (8,6 A) pikinę nuolatinę srovę. Akumuliatorius priima ir atiduoda energiją su 92 % efektyvumu, tačiau reikia nepamiršti, jog reikės dar ir keitiklio iš nuolatinės į kintamą srovę.
Akumuliatoriai yra 1300 mm x 860 mm x 180 mm dydžio, sveria 100 kg.
Klausimas ar tokie akumuliatoriai yra brangūs. Palyginimui 7 KWh talpos akumuliatoriaus kaina per vieną Wh yra 3000/7000 yra 0,43 USD/Wh . Pavyzdžiui iPhone 6 modelis turi 6.9 Wh ličio jonų akumuliatorių kuris Ebay kainuoja apie 20 USD (dar nebūtinai dokumentuotos talpos) 20/6,9 = 2,9 USD/Wh. Taigi santykinė kaina skiriasi 7 kartus.
2012 MIT demonstravo metodą leidžiantį iš vaizdo įraše aptikti mažus spalvos pokyčius bei judesį ir juos sustiprinti. Dabar mokslininkai dirba norėdami aptikti vibracijas pastatuose ir kitose konstrukcijose.
Nufilmavimus objektą su greitaeige, 20 000 kadrų per sekundę filmuojančia vaizdo kamera iš gautos medžiagos yra ištraukiamas judesys. Šis sutampa su vibracijomis išmatuotomis kitais metodais. Programinė įranga leidžia ne tik sustiprinti judesį ir padaryti, jog jis matytųsi žiūrint video įprastu būdu, bet leidžia ir išryškinti tik tam tikro dažnio virpėjimą.
