Pamačiau Facebook nemokamų laikrodžių reklamą. Pardavėjas nori reklamuoti savo prekės ženklą, dėl to dalina nemokamus laikrodžius, tereikia susimokėti už siuntimą.
Suintrigavo, išsirinkau laikrodį(kaina be akcijos 39 USD), įsidėjau į krepšelį ir galvoju, ir galvoju jie kitame žingsnyje vogs mano kortelės duomenis. Tačiau pamačius vieno laikrodžio siuntimo kainą viskas tapo aišku.
Nusprendžiau pabandyti Android ir iOS skirtą programėlę Smart-ID. Su ja galima patogiai prisijungti prie dviejų Lietuvoje veikiančių bankų Swedbank ir SEB.
Programėlės veikimas beveik atkartoja mobilųjį parašą ir ji skirtingai nuo jo kol kas yra nemokama. Ji yra nepriklausoma nuo mobiliojo ryšio operatoriaus, tad nei nereikia būti jo abonentu, nei eiti į saloną pasiimti naujos SIM kortelės. Tačiau kitaip nei Kitai nei mobiliam parašui, Smart- ID veikimui reikalingas internetas.
Norint jog programėle veiktų, pirmiausiai reikia patvirtinti savo tapatybę ir susikurti paskyrą. Tai galima padaryti prisijungus prie banko esamais metodais, naudojant tapatybės kortelę su skaitytuvu arba tiesiog su mobiliu parašu. Papildomi nurodžius telefono numerį ir e-pašto adresą reikia susikurti du PIN kodus(4-12 ir 5-12 skaitmenų ilgio).
Turint paskyrą prisijungimas prie banko vyksta taip. Banko prisijungimo lange pasirenkama prisijungti su Smart-ID ir suvedamas tradicinis prisijungimo ID. Mobiliajame įrenginyje automatiškai atsiranda Smart-ID langas, kuriame reikia pasitikrinti ar rodomas kodas sutampa su rodomu banko prisijungimo lange ir suvesti savo PIN1 kodą. Prisijungimas baigtas.(Pirmą karta bankas dar paprašys patvirtinti, jog naudosite Smart – ID prisijungimą. Tam reikės suvesti PIN2.) Jungiantis toliau reikės naudotis PIN1, o patvirtinant operacijas PIN2.
Paslaugų palyginimas:
| M. parašas | Smart – ID | |
| Kaina | 0,3 – 0,9 €/mėn | Nemokamai |
| Norint turėti reikia | Salone pasikeisti seną SIM kortelę į naują su m.parašu. | Atsisiųsti aplikaciją, susikurti paskyrą patvirtinant tapatybę. |
| Galioja | 2 metus. | 3 metus. |
| Susieta su | SIM kortele | Mobiliu įrenginiu |
| Galima jungtis prie | Lietuvos banko, valstybinių įstaigų ir k.t. | Swedbank, SEB. |
| Apsaugota | PIN1 | PIN1, PIN2 |
| Ar reikalingas internetas? | Ne | Taip |
| Prisijungimo greitis | 20 s | 15 s |
| Pamiršus PIN | Kreiptis į operatorių | Susikurti paskyrą per naują |
Turėti Smart-ID prisijungimą yra pigiau ir lengviau nei mobilųjį parašą. Naudojantis reikia atsiminti du PIN kodus vietoje vieno, tačiau tai yra saugiau. Tai pat sąsaja yra modernesnė. Didžiausias trūkumas, jog šiuo metu galima jungtis tik prie dviejų bankų.
Dar 1985 metais automobilių savininkai JAV galėjo naudoti pirmaisiais skaitmeniniais žemėlapiais automobilyje ir sekant nurodymus pasiekti tikslą.
Kuriant navigacijos sistemą, teko skaitmenizuoti esamus žemėlapius. Gerai, kad tuo metu tai jau buvo daroma ir nereikėjo išradinėti dviračio, tik jį patobulinti.
Žemėlapiai buvo saugomi specialios konstrukcijos kasetinėse juostelėse. Jos buvo pasirinktis dėl tvirtumo, o parinkus medžiagą kasetės atlaikydavo 105 °C temperatūrą. Tuo buvo siekiama, jog kasetės neišsilydytų paliktos karštą dieną ant automobilio panelės. Į vieną kasetė tilpo 3,5 MB duomenų, o tarkime San Francisko įlankos teritorija užimdavo 6 kasetes, tad vairuotojams jas reikėjo keisti.
Navigacijos skaičiavimus atlikdavo panašaus galingumo kompiuteris, kaip IBM PC.
Ir įdomiausia dalis, kaip navigacija nustatydavo automobilio vietą be GPS. Norint nustatyti automobilio judėjimo kryptį, greitį(nuvažiuotą atstumą), bei posūkių kryptį ant priekinio stiklo buvo įmontuotas skaitmeninis kompasas, taip pat greičio jutikliai ant nevaromų automobilio ratų. Iš šios informacijos buvo kaupiama judėjimo trajektorija, kuri buvo lyginama su duomenų bazėje esančiais keliais. Ir taip nustatoma automobilio pozicija. Žinoma, važiuojant žemėlapyje nesančiu keliu, ar tiesiog ilga tiesia trajektorija nustatymas neveikdavo. Vairuotojas tada galėjo pažymėti savo buvimo vieta rankiniu būdu.
Parengta pagal: Who Needs GPS? The Forgotten Story of Etak’s Amazing 1985 Car Navigation System.
Kai kurios orų prognozių svetainės dabar sugeba prognozuoti net 30+ dienų į priekį. Tačiau tos prognozės nevertos pasitikėjimo, nes jau prognozuojant daugiau nei savaitė į priekį, orų prognozės pradeda labai klysti.
(Grafikuose temperatūros skirtumas pateiktas Farenheitas, kad jis būtų Celsijais reikia dalinti iš ~2.)
Vienas duomenų analizės entuziastas kaupė accuweather.com prognozes bei informaciją apie realų orą 195 dienų laikotarpyje. Kaip matosi iš pirmo grafiko, kur Y ašyje – vidutinė temperatūros paklaida, o X – prieš kiek dienų ji buvo prognozuota. Mėlynas grafikas yra paklaida nuo vidutinės istorinės temperatūros, raudonas – paklaida nuo prognozės. Geltonas grafikas įvertina prognozės stabilumą ir jeigu viena dieną prognozė visiškai nepataikė, tai tolimesnio laiko prognozės ignoruojamos.
Kaip matote pagal grafiką norint sužinoti temperatūrą toliau į priekį nei savaitė reikia žiūrėti ne į prognozę, o į tiesiog istorinį temperatūros vidurkį. Buvo palygintos ir kritulių prognozės. Įdomu, jog lietingos dienos gali būti stabiliai prognozuojamos tik dvi dienas prieš.
Dar viename tyrime temperatūros prognozė buvo sekama 30 dienų.
Kitos dienos prognozės didžiausia paklaida buvo 2,5 °C. 5 dienų prognozės 5°C. O 10 dienų prognozė sugebėjo prašauti ir 8,5 °C.
Išties smagu matyti lietuvišką projektą, kuriame algoritmai generuoja lietuvišką tekstą.
Artūrkai sukurti buvo nuskanuota 750 000 tikrų anoniminių komentarų. Tai yra 17.5 milijono žodžių arba 50 000 A4 formato lapų teksto.
Laukiantiems ilgų vasaros vakarų siūlau vieną neseniai atrastą įrankį , kuris vizualizuoja saulės patekėjimo ir leidimosi laikus metų periode. Tie du lūžiai grafike yra perėjimai tarp žiemos ir vasaros laiko.
[via: MantyLT]
Mersedes kai kuriuose savo automobiliuose siūlo funkciją, kuri padaro automobilio priekinio stiklo valymą efektyvesniu ir saugesniu.
Skambiai užvadintoje MAGIC VISION CONTROL sistemoje langų valymo skysčio purkštukai yra integruoti į valytuvus, ir taip purškimo ir valymo veiksmas yra šalia. Taip valymo skystis purškiamas tik ten kur bus valoma, taip jis yra taupomas ir padeda geriau nuvalyti purvą. O svarbiausia – purškimo metu per priekinį stiklą galima stebėti situaciją kelyje.
Prieš mėnesių ir dienų skaitikliams persipildant ir persiverčiant į 1, pateikiu populiariausių 2016 metais skelbtų radiocool.lt įrašų sąrašą:
Smalsių, Jums, 2017!
Tesla automobilyje esantys vaizdo registratorius įamžino priešais automobilį įvykusią avariją, tačiau įdomumas yra tas, jog dar net raudonam automobiliui nepradėjus stabdyti, Tesla įspėja vairuotoją apie susidūrimo pavojų.
Taip yra todėl, nes Tesla naudoja radarą sekti priekyje esančius objektus. Radaro siunčiamos ir priimamos radijo bangos sugeba pereiti per pirmą automobilį jų kelyje (šiuo atveju raudoną) ir pasiekti toliau esančius objektus. Todėl ir sistema aptiko pavojingą situaciją priekyje, nors jos vairuotojas net nematė.
Virusai, kurie užkoduoja failus kompiuteryje ir prašo išpirkos, jų atkodavimui, nėra naujiena. Tačiau pasirodė ir tokių, kurie siūlo alternatyvų būdą gauti raktą atkodavimui. Tereikia nusiųsti virusą kitiems žmonės ir tikėtis, jog du ar daugiau apsikrės.
Dar įdomiau, jog piktavaliai teikia, jog jie yra studentai iš Sirijos ir dėl karo šalyje reikia pinigų. Aha. Matyt auskoms lengviau duoti paramą, negu mokėti išpirką.
Neseniai dar teko gauti spam, kuriame siūloma nuomotis išpirkos reikalaujančią programinę įrangą. Nuoma tekainuos 10% uždirbtų pinigų. Taigi išpirkų „verslas“ auga ir ieško vis naujų galimybių.
Tiesa, šiandien supratau, jog Lietuvoje dažnai buhalterėms nepasiseka ir jos užsikoduoja savo darbinio kompiuterio failus. O gi todėl, jog dažniausiai laiškai su įtartinais priedais kalba apie neapmokėtas sąskaitas.
